Patogenai, piktžolės ir bestuburiai sukelia didelius auginamų augalų nuostolius visame pasaulyje. Augalų apsauga yra būtina siekiant apsaugoti mūsų pasėlius. Jos vertė ir nauda tampa akivaizdi žemės ūkiui ir miškininkystei, taip pat sodininkystei, visų pirma mažinant derliaus nuostolius ir užtikrinant pasėlių kokybę. Ji taip pat teikia didelę bendrą naudą visuomenei: padeda užtikrinti verslo ūkių pajamas žemės ūkyje, miškininkystėje ir sodininkystėje, taigi ir užimtumą kaimo vietovėse. Tai svarbus veiksnys didinant pasėlių auginimo veiksmingumą atviroje žemėje ir užtikrinant šių produktų nekenksmingumą sveikatai.
2006 m. priėmus Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją buvo sukurta nauja pesticidų patvirtinimo ir naudojimo teisinė sistema. Įgyvendinant šią strategiją, spalio 21 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB (pavadinta TPND), nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo mažinant pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę (IKK) bei alternatyvius metodus ar priemones, pavyzdžiui, nechemines pesticidų alternatyvas.
EK atidžiai stebėjo TPN direktyvos įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu. Padaryta didelė pažanga ir šiuo metu visos valstybės narės yra priėmusios savo nacionalinius veiksmų planus. Tačiau iš vertinimo rezultatų matyti, kad TPND įgyvendinimas valstybėse narėse labai skiriasi savo išsamumu ir aprėptimi, todėl valstybės narės turėtų patobulinti savo planus, nes, pavyzdžiui, į juos turėtų būti įtraukti išmatuojami tikslai, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie TPN direktyvos įgyvendinimo mastą.
Ypatingas susidomėjimas ir užmojai yra sutelkti į integruotosios kenkėjų kontrolės principų ir alternatyvių metodų ar metodų, pavyzdžiui, necheminių pesticidų alternatyvų, taikymą ir vertinimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo. Valstybės narės dar nenustatė aiškių kriterijų, kuriais būtų užtikrinta, kad visi profesionalūs naudotojai įgyvendintų bendruosius integruotosios kenkėjų kontrolės principus. IKK principų laikymasis atskirų augintojų lygmeniu nėra sistemingai tikrinamas.
Siekiant toliau siekti geriau įgyvendinti tausaus naudojimo praktiką ir direktyvos nuostatas, subjektų, dalyvaujančių rengiant politiką ir gaires, mokymas, kontrolės stebėsenos ir ataskaitų teikimo veikla laikomi pagrindine rinkliava ir EK pastangų prioritetu.
Bendrieji BTSF integruotosios kenkėjų kontrolės mokymo programos tikslai yra šie:
- Naujausia informacija apie visus Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant integruotajai kenkėjų kontrolei, kuria siekiama gerinti integruotosios kenkėjų kontrolės koncepcijos ir integruotosios kenkėjų kontrolės sistemų supratimą, pereinant prie integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimo ūkių lygmeniu vertinimo kriterijų rengimo.
- Didinti žinias apie tausaus pesticidų naudojimo kontekstą ir strategijas.
- Gilinti žinias apie susijusią teisinę sistemą ir reikalavimus, ypatingą dėmesį skiriant konkrečioms IKK priemonėms ir nuostatoms.
- Didinti nacionalinių veiksmų planų (NVP) priemonių įgyvendinimo veiksmingumą.
- Nustatyti spragas, sunkumus ir problemas, pvz., išmatuojamų tikslų tobulinimą.
- Gerinti IKK principų taikymo ir vertinimo žinias ir išteklius.
- Gerinti integruotosios kenkėjų kontrolės reikalavimų laikymąsi atskirų augintojų lygmeniu.
Konkretūs mokymo tikslai:
Kursas skirtas šioms temoms:
- Teisinis pagrindas: reikalavimai.
- Valstybės narės palygino įgyvendinimą, strategijas ir priemones, dalijimąsi žiniomis ir geriausią patirtį.
- Integruotosios kenkėjų kontrolės principai, praktika ir metodai.
- Valstybių narių metodai, keitimasis žiniomis ir geriausia praktika.
- Integruotosios kenkėjų kontrolės sistemos ir kenkėjų kontrolės metodai, taikomi konkrečioms atitinkamoms žemės ūkio kultūroms ir (arba) augalų grupėms pagal integruotosios kenkėjų kontrolės gaires.
- Integruotosios kenkėjų kontrolės vertinimas ūkio lygmeniu: praktika, tikrinimo procedūros, kontroliniai sąrašai.
- centrinių kompetentingų institucijų atstovai, dalyvaujantys formuojant politiką, rengiant nurodymus ir (arba) gaires nacionaliniu lygmeniu, įskaitant konkrečioms kultūroms skirtas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires, koordinuojant kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklą.
- provincijų, regionų ir (arba) vietos kompetentingų institucijų atstovai, dalyvaujantys vykdant oficialią kontrolę ūkių lygmeniu (fitosanitarijos ir (arba) augalų apsaugos institucijos, mokėjimo agentūros ir (arba) kontrolės ir (arba) sertifikavimo įstaigos).
- Mokslinių tyrimų institutų, demonstracinių ūkių atstovai.
| Sesija | Pradžios data | Pabaigos data | Miestas | Šalis |
|---|---|---|---|---|
| 1 | 2022 m. birželio 27 d. | 2022 m. birželio 30 d. | Atėnai | Graikija |
| 2 (posėdžio atidėjimas) | 2022 m. rugsėjo 12 d. | 2022 m. rugsėjo 15 d. | Krokuva | Lenkija |
| 3 | 2022 m. spalio 17 d. | 2022 m. spalio 20 d. | Atėnai | Graikija |
| 4 | 2022 m. lapkričio 14 d. | 2022 m. lapkričio 17 d. | Malaga | Ispanija |
| 5 | 2022 m. gruodžio 12 d. | 2022 m. gruodžio 15 d. | Delft | Nyderlandai |
| 7 | 2023 m. kovo 13 d. | 2023 m. kovo 16 d. | Malaga | Ispanija |
| 8 | 2023 m. balandžio 17 d. | 2023 m. balandžio 20 d. | Bolonijos | Italija |
| 9 | 2023 m. birželio 26 d. | 2023 m. birželio 29 d. | Berlynas | Vokietija |
| 10 | 2023 m. birželio 12 d. | 2023 m. birželio 15 d. | Tulūzos | Prancūzija |
| 11 | 2023 m. spalio 16 d. | 2023 m. spalio 19 d. | Krokuva | Lenkija |
| 12 | 2023 m. lapkričio 21 d. | 2023 m. lapkričio 24 d. | Madrid | Ispanija |
| 13 | 2023 m. gruodžio 11 d. | 2023 m. gruodžio 14 d. | Amsterdam | Nyderlandai |
| 14 | 2024 m. kovo 18 d. | 2024 m. kovo 21 d.; | Bari | Italija |
| 15 | 2024 m. gegužės 6 d. | 2024 m. gegužės 9 d. | Krokuva | Lenkija |
| 16 | 2024 m. birželio 17 d. | 2024 m. birželio 20 d. | Ryga | Latvija |