Patogenai, piktžolės ir bestuburiai visame pasaulyje lemia didelius kultūrinių augalų nuostolius. Augalų apsauga yra būtina siekiant apsaugoti mūsų pasėlius. Jos vertė ir nauda žemės ūkiui ir miškininkystei, taip pat sodininkystei yra akivaizdi, visų pirma mažinant derliaus nuostolius ir užtikrinant pasėlių kokybę. Ji taip pat teikia didelę bendrą naudą visuomenei: padeda užtikrinti verslo ūkių pajamas žemės ūkyje, miškininkystėje ir sodininkystėje, taigi ir užimtumą kaimo vietovėse. Tai svarbus veiksnys didinant pasėlių auginimo atviroje žemėje veiksmingumą ir užtikrinant šių produktų nekenksmingumą sveikatai.

Priėmus 2006 m. Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją buvo priimta nauja teisės aktų dėl pesticidų patvirtinimo ir naudojimo sistema. Įgyvendinant šią strategiją 2009 m. spalio 21 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, sumažinant pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai ir skatinant integruotosios kenkėjų kontrolės ir alternatyvių metodų arba būdų, pvz., vietoje pesticidų naudojamos su cheminėmis medžiagomis nesusijusios alternatyvos, naudojimą.

Europos Komisija atidžiai stebi, kaip Tausiojo pesticidų naudojimo direktyva įgyvendinama valstybėse narėse. Padaryta didelė pažanga ir dabar visos valstybės narės priėmė savo nacionalinius veiksmų planus. Tačiau iš vertinimo rezultatų matyti, kad valstybės narės Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą įgyvendina labai nevienodai, atsižvelgiant į jos įgyvendinimo išsamumą ir aprėptį, todėl valstybės narės turėtų patobulinti savo planus, pvz., įtraukti išmatuojamus tikslus, kad pateiktų aiškų vaizdą apie Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos įgyvendinimo mastą.

Siekiant sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo, ypatingas dėmesys skiriamas integruotosios kenkėjų kontrolės principų ir alternatyvių metodų ar metodų, pavyzdžiui, necheminių pesticidų alternatyvų, taikymui ir vertinimui. Valstybės narės dar nėra nustačiusios aiškių kriterijų, kuriais būtų užtikrinta, kad bendruosius integruotosios kenkėjų kontrolės principus įgyvendintų visi profesionalūs naudotojai. IKK principų laikymasis atskirų augintojų lygmeniu nėra sistemingai tikrinamas.

Toliau siekti geresnio darnios naudojimo praktikos ir direktyvos nuostatų įgyvendinimo, mokyti politiką ir gaires kuriančius subjektus vykdyti kontrolės stebėseną ir teikti ataskaitas apie veiklą – tai pagrindinės priemonės ir Europos Komisijos veiksmų prioritetas.

Bendrieji BTSF integruotosios kenkėjų kontrolės (TMP) mokymo programos tikslai yra šie:

  • Atnaujinti visus Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo aspektus, daugiausia dėmesio skiriant integruotajai kenkėjų kontrolei (IPM), siekiant geriau suprasti integruotosios kenkėjų kontrolės koncepciją ir integruotosios kenkėjų kontrolės sistemas, siekiant parengti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimo ūkiuose vertinimo kriterijus.
  • Konkretūs mokymo tikslai:

    • Žinių apie tvaraus pesticidų naudojimo aplinkybes ir strategijas gilinimas.
    • Žinių apie su tuo susijusią teisinę sistemą ir reikalavimus gilinimas daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms integruotosios kenkėjų kontrolės priemonėms ir nuostatoms.
    • Nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytų priemonių įgyvendinimo veiksmingumo didinimas.
    • Spragų, sunkumų ir problemų, pvz., išmatuojamų tikslų tobulinimas, nustatymas.
    • Žinių ir išteklių, skirtų integruotosios kenkėjų kontrolės principų taikymui ir vertiniui gerinimas.
    • Integruotosios kenkėjų kontrolės atitikties pavienių augintojų lygmeniu didinimas.

Kursuose aptariamos toliau išvardytos temos.

  • Teisinis pagrindas: reikalavimai.
  • Valstybės narės palygino įgyvendinimą, strategijas ir priemones, dalijimąsi žiniomis, geriausią praktiką.
  • Integruotosios kenkėjų kontrolės principai, praktika ir metodai.
  • Valstybių narių metodai, keitimasis žiniomis ir geriausia praktika.
  • Integruotosios kenkėjų kontrolės sistemos ir kenkėjų kontrolės metodai, taikomi konkrečioms atitinkamoms žemės ūkio kultūroms ir (arba) grupėms pagal IKK gaires.
  • Integruotosios kenkėjų kontrolės vertinimas ūkių lygmeniu: praktika, tikrinimo procedūros, kontroliniai sąrašai.
  • Centrinių kompetentingų institucijų, dalyvaujančių nacionaliniu lygmeniu formuojant politiką, rengiant instrukcijas/gaires, įskaitant su konkrečiomis kultūromis susijusias integruotosios kenkėjų kontrolės gaires, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos koordinavimą, atstovams;
  • Provincijų/regionų/vietos kompetentingų institucijų, dalyvaujančių vykdant oficialią kontrolę ūkiuose (fitosanitarijos/augalų apsaugos institucijos, mokėjimo agentūros ir (arba) kontrolės/sertifikavimo įstaigos) atstovams;
  • Mokslinių tyrimų institutų, parodomųjų ūkių atstovai.
Ji plenarinė sesija Pradžios data 2008 m. Pabaigos data Miestas Šalis
1 27/06/2022 30/06/2022 Atėnai Graikija
2 (atidėta sesija) 12/09/2022 15/09/2022 Krokuva Lenkija
3 17/10/2022 20/10/2022 Atėnai Graikija
4 14/11/2022 17/11/2022 Malaga Ispanijoje
5 12/12/2022 15/12/2022 Delft Nyderlandų
7 13/03/2023 16/03/2023 Malaga Ispanijoje
8 17/04/2023 20/04/2023 Bolonijos Italijoje
9 26/06/2023 29/06/2023 Berlynas Vokietija
10 12/06/2023 15/06/2023 Tulūzos Prancūzijoje
11 16/10/2023 19/10/2023 Krokuva Lenkija
12 21/11/2023 24/11/2023 Madridas Ispanijoje
13 11/12/2023 14/12/2023 Amsterdamas Nyderlandų
14 18/03/2024 2024 M. KOVO 21 D.; Baris Italijoje
15 06/05/2024 09/05/2024 Krokuva Lenkija
16 17/06/2024 20/06/2024 Ryga Latvija
Integruotoji kenkėjų kontrolė (TMP)